Книжница Самарского староверия Четверг, 2017-Окт-19, 19:13
Приветствую Вас Гость | RSS
Меню сайта

Категории каталога
Общие вопросы [208]
Москва и Московская область [31]
Центр России [49]
Север и Северо-Запад России [93]
Поволжье [135]
Юг России [22]
Урал [60]
Сибирь [32]
Дальний Восток [9]
Беларусь [16]
Украина [43]
Молдова [13]
Румыния [15]
Болгария [7]
Латвия [18]
Литва [53]
Эстония [6]
Польша [13]
Грузия [1]
Узбекистан [3]
Казахстан [4]
Германия [1]
Швеция [2]
Финляндия [2]
Китай [4]
США [8]
Австралия [2]
Великобритания [1]
Турция [1]
Боливия [3]
Бразилия [2]

Главная » Статьи » История Староверия (по регионам) » Литва

Abramova Е. Degučių sentikiai: praeitis ir dabartis (на литовском языке)
Sentikių emigracija į dabartinę Lietuvos teritoriją prasidėjo XVII amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Svarbiame sentikių istorijos šaltinyje „Degučių metraštyje“ rašoma apie žmones, gyvenusius Degučiuose (Zarasų rajonas) – sentikių religiniame ir kultūriniame centre. Nuo XVIII amžiaus pradžios iki XIX amžiaus pirmosios pusės Degučiuose vyko intensyvi Lietuvos sentikių bendruomenių veikla: buvo tapomos ikonos, spausdinama religinė literatūra, vykdomas švietėjiškas darbas. Čia buvo vienuolynas, maldos namai.
 
Ypatingo dėmesio Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės laikais susilaukė šventikas Titas Tanajevas. Jam buvo suteiktas titulas „Lietuvos ir Kurliandijos bendrasis ganytojas“. Kapinėse jo garbei pastatytas kryžius ir koplyčia, kurioje palaidoti Titas ir Grigorijus Tanajevai. Šiose kapinėse buvo pradėta laidoti nuo 1782 metų. Kapinėse yra XVIII amžiaus paminklų, senovinių kryžių. Šios kapinaitės priglaudė daug įžymių Degučių krašto šviesuolių. Tačiau Degučių sentikių bendruomenės klestėjimo laikai jau seniai praėjo.

2004 metų žiemą siautėjusi audra dar labiau sudarkė jau nykstančią koplyčią ir apleistas kapinaites. Neįmanoma buvo be širdies sopulio lankytis kapinaitėse bei žiūrėti į papilkėjusią koplyčią. Tada mes tvirtai nusprendėme, kad reikia skubiai pradėti kapinių ir koplyčios tvarkymo darbus. Kadangi Degučiuose nėra sentikių bendruomenės ir šventiko, kreipėmės į Zarasų sentikių bendruomenę, tačiau pagalbos nesulaukėme. Buvo paaiškinta, kad jų bendruomenei nepriklauso nei Degučių kapinės, nei Koplyčia.

Supratome, kad patiems reikia ieškoti bendraminčių ir pagalbininkų. Pirmieji mums padėję ir dabar padedantys – Degučių seniūnas Jonas Šileikis ir seniūnijos sekretorė Edita Tuzikienė. Nuo 2004 metų Degučių sentikių kapinėse prasidėjo dideli kapinių tvarkymo, paminklų restauravimo, koplyčios atstatymo, aukų rinkimo darbai. 2006 metų rugsėjo mėnesį įsteigėme kapinių bendruomenę „Degučių rimtis“.

Daug supratimo ir pagalbos sulaukėme iš to meto Zarasų rajono valdžios: Balio Vilimo, Algimanto Dumbravos. Buvo paplatinta automobilių stovėjimo aikštelė prie kapinių, savivaldybė skyrė lėšų Koplyčios apdailos darbams, tai buvo labai didelė parama bendruomenei. Mus džiugino šių žmonių gebėjimas išgirsti sentikių problemas ir rasti būdų padėti konkrečiais darbais. Daug ir nuoširdžiai mus globojo buvęs LR Seimo narys Manfredas Žymantas, jo padėjėja Olga Podolskienė. Šie žmonės prisidėjo prie koplyčios ir kapinių atstatymo darbų, dalyvaudavo mūsų bendruomenės šventėse.

Dabartiniu metu mums labai padeda Seimo narys Algimantas Dumbrava. Esame dėkingi Zarasų elektros tinklų administracijai už pagalbą elektrifikuojant koplyčią. Didelės pagalbos sulaukėme ir iš VĮ „Visagino energija“ administracijos, skyrusios techniką statybinių medžiagų transportavimui bei Kryžiaus montavimo darbams. Šios įmonės darbuotojai tapo mūsų atstatymo darbų nuolatiniais pagalbininkais. UAB ,,Energetinės statybos projektai“ darbuotojai parengė paminklinio Kryžiaus ir kapinių vartų brėžinius ir atliko visus technologinius darbus.
 

Degučių kapinių ir koplyčios darbų rėmėjai – paprasti ir nelabai turtingi žmonės. Tačiau per kiekvienas Sėkmines sulaukiame materialinės paramos kiekvieno, dalyvaujančio šventėje. Visiškai nesvarbu, kad vieno žmogaus aukota pinigų suma yra maža, o kito didesnė. Svarbu, kad žmonės supranta, kad nuo jų priklauso pradėto darbo sėkmė. Galima daug ir ilgai rašyti apie griūvančias ir nykstančias sakralines vietas, nuo rašymo ir straipsnių niekas nesikeičia.

Tik konkretus darbas, materialinė parama padeda prikelti tai, kas yra brangu kiekvieno krikščionio širdžiai. Kapinaitėse nebuvo vandens, pradėjome rinkti aukas vandentekio įrengimo darbams. Pirmoji savanorė - Raistiniškių kaimo gyventoja Kirjana Kasakovskaja surinko didelę pinigų sumą, kurią paaukojo šio kaimo gyventojai. Apie 150 žmonių jau antrus metus skiria 2 procentus pajamų mokesčio bendruomenei. Norime žemai nusilenkti ir padėkoti visiems, padėjusiems prikelti gyvenimui Degučių koplyčią, aukojusiems pinigus, ikonas, nepabūgusiems sunkaus fizinio darbo, nelaukiantiems geresnių ir turtingesnių laikų.

Didžiausios pagarbos ir padėkos verti: Fiodoras Kuznecovas ir jo šeima, Valentina ir Jefimas Popovai, Uljana Portnova, Merjemeja Volkova, Feodosija, Rita ir Ala Ciš, Antonas Ignatjevas, Trimailovų šeima, Valentina Panko, Marija ir Jurijus Kičerovai, Olga Andrejeva ir Svetlana Panko, Irina Čižikienė, Valerijus Koženkovas, Matrona Tuskinienė, Sergejus Dubovskis, Nikolajus ir Piotras Portnovai, Klaudija Gapeniuk, Fiokla Vorobjova, Sergejus ir Irina Troščenkovai, Jevdokija Rybakova, Ivanas Savičenko, broliai Čirkovai. Mūsų veiklą nuolat remia Lietuvos sentikių aukščiausioji taryba bei sentikių bendruomenių šventikai: Pavelas Kornišovas, Grigorijus Bojarovas, Jevgenijus Grigorjevas, Sergejus Krasnopiorovas, Aleksandras Kudriašovas, Antonijus Lesnikovas, Ivanas Michailovas.

Esame labai dėkingi Lietuvos Vyriausybei už dėmesį sentikių istoriniam paveldui. Smagu, kad sostinėje puikiai žino Lietuvos tautų istorijos puslapius ir stengiasi juos įamžinti. Degučių koplyčios ir kapinių panoramines nuotraukas galima pasižiūrėti tinklalapyje www.panoramas.lt, o tinklalapyje www.samstar.ucoz.ru yra Degučių bendruomenės puslapis, Esame dėkingi ir Lietuvos nacionalinės televizijos laidos ,,Krikščionio žodis” autoriui ir vedėjui Leonidui Glušajevui bei kūrybinei grupei už laidą apie Degučių sentikių istorijos puslapius. Kryžiaus šventinimo šventės akimirkos įamžintos ir Sergejus Polivoda sukurtame filme.

Kiekvienais metais rengiame lankstinukus apie Degučių krašto sentikius, vyksta bendruomenės šventės, koplyčioje meldžiamasi dalyvaujant ne tik Degučių, bet ir Turmanto, Švenčionių parapijiečiams. Sulaukiame ekskursijų, svečių, besidominčių tautinių mažumų kultūrinio paveldo išsaugojimu. Balandžio mėnesį vyko Paminklinio kryžiaus šventinimo šventė, į kurią atvyko sentikiai iš visos Lietuvos, buvo svečių ir iš Latvijos. Šis kryžius pastatytas irgi už žmonių aukotas lėšas. Didžioji Sėkminių šventė kasmet sukviečia prie artimųjų kapų daugybę žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Rusijos, kitų kraštų. Koplyčioje ir kapinėse skamba mūsų senovinės maldos. Maldos žodžiai ir žvakelių liepsna sušildo mūsų bendrus siekius, suteikia dvasios ramybės mūsų pagalbininkams ir Dievo palaimos jų darbams.
 

Birželio mėnesį vyko bendruomenės narių susirinkimas, kuriame vienbalsiai buvo nutarta pasinaudoti LR Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo nuostata, kad „tikintieji  turi   teisę   laisvai   jungtis   į   religines bendruomenes, bendrijas bei kurti religines organizacijas“, ir įkurti Degučių sentikių religinę bendruomenę. O gal dar bus galimas ir kitas būdas - atkurti carinės valdžios XIX amžiaus pirmoje pusėje uždraustą, tada šiai valdžiai netinkamą sentikių bendruomenę, išdrįsusią neatsisakyti savojo ir nepriimti stačiatikių tikėjimo. Dabar jau nebėra maldos namų, buvusio vienuolyno Degučiuose, tačiau žmonės, norintys išsaugoti sentikių istorijos puslapius, pasiruošę aukoti lėšas ir prikelti gyvenimui tai, kas buvo patekę į užmarštį.

Mes esame gimę sentikių šeimose. Dažnai prisimename savo senelių pasakojimus apie pirmųjų sentikių gyvenimą Lietuvoje, apie lietuvių geranoriškumą, supratimą. Degučių sentikių kapinaičių tvarkymo darbai irgi susilaukė lietuvių katalikų pritarimo ir pagalbos. Degučių krašto sentikiai gali didžiuotis savo istorija, džiaugtis lietuvių tolerancija ir supratimu, lydėjusiu juos Lietuvoje nuo amžių glūdumos. Sentikių gyvenimas Lietuvoje - akivaizdus sėkmingos integracijos į Lietuvos, kultūrą, ekonominį ir politinį gyvenimą pavyzdys.

Manome, kad jie puikiai suvokė ne tik savo tautos gyvenimo Lietuvoje ypatumus, bet ir sugebėjo išsaugoti savojo tikėjimo dvasinį pradą, surado sąlyčio taškų su kultūra ir istorija tautos, globojusios, saugojusios nuo persekiojimų už tikėjimą.

***

Jekaterina ir Vladimiras Abramovai yra Kryžiaus šventinimo sentikių šventės organizatoriai, nuo 2004 metų vykdantys Degučių kapinių atstatymo darbus.
 
Категория: Литва | Добавил: samstar2 (2009-Июл-05)
Просмотров: 2502

Форма входа

Поиск

Старообрядческие согласия

Статистика

Copyright MyCorp © 2017Бесплатный хостинг uCoz